Savanorio gidas

Vietos veiklos grupė „Nemunas“ kartu su partneriu Vietos veiklos grupe „Pagėgių kraštas“ įgyvendino teritorinio bendradarbiavimo projektą „Savanorių VVG „Nemunas“ bei VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijose parengimas ir paslaugų kaimo jaunimui teikimas“, projekto Nr. 4TT-KT-12-1-0001-PR001, kuriam finansavimas gautas iš Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ lėšų.

VVG „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros strategijoje, jaunimas buvo išskirtas kaip viena pagrindinių prioritetinių grupių. Rengiant susitikimus su jaunimu buvo stebimos labai ribotos laisvalaikio praleidimo galimybės. Menkas pasirinkimo galimybes jaunimui turiningai leisti laisvalaikį minėjo ir vyresni vietos gyventojai. Todėl neretai pasitaikė ir negatyvios jaunimo veiklos, nes jie tiesiog neturėjo kur save realizuoti. Pagėgių savivaldybėje, atlikus anketinę apklausą, jaunimui taip pat labai trūko užimtumo. Po pamokų jauni žmonės pageidavo užsiimti įvairiomis veiklomis: šokių ir dailės pamokomis, sportiniais (futbolo, krepšinio, imtynių) ir stalo žaidimais.

2012 metais Jurbarko švietimo centras įgyvendino projektą „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“, projekto Nr. LEADER‑11‑NEMUNAS‑03‑030, kuris buvo finansuotas iš VVG “Nemunas” teritorijos vietos plėtros 2009 – 2015 m. strategijos. Įgyvendinant projektą, veikloms vykdyti buvo pasitelkti savanoriai, kurie kartu su Jurbarko švietimo centro specialistais vykdavo į kaimo mokyklas ir ten po pamokų jaunimui organizavo įvairias veiklas (filmukų kūrimą, jų montavimą, šokių, sporto, muzikos, meno užsiėmimus, stalo žaidimus, kino vakarus, teminius vakarus ir pan.). Susitikimų metu buvo nagrinėjami jaunimui aktualūs kasdienio gyvenimo klausimai, vyko diskusijos.

Dirbant su savanoriais, susidurta su problemomis:

Ne visi savanoriai turi pakankamai įgūdžių perteikti savo gebėjimus kitiems, jiems trūksta žinių kaip atlikti savo darbą.
Suaugę darbingo amžiaus asmenys dažniausiai nenori tapti savanoriais.
Aktyvūs vyresniųjų klasių mokiniai, kurie tampa savanoriais, po kelių metų išvyksta mokytis į didmiesčius. Todėl turi būti sukurta sistema, kuri leistų su mažomis išlaidomis nuolat rengti naujus savanorius.

Pasinaudojant projekto „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“ rezultatais ir patirtimi, buvo suplanuotas teritorinio bendradarbiavimo projektas. Projektu buvo siekiama teikti paslaugas kaimo jaunimui, parengti savanorius šių paslaugų teikimui, pritraukti kuo įvairesnio amžiaus ir gebėjimų žmonių vykdyti bendras veiklas. Taip pat buvo parengtas „Savanorio gidas“, kuriame pateikta įvairi informacija žmonėms, kurie nori užsiimti ar jau užsiima savanoriška veikla. Gido informacija padės asmeniui įsivertinti ar jis yra pasirengęs tobulinti save per savanorystę. Leidinio autoriais buvo projekto dalyviai, kurie pasidalino savo praktine patirtimi kaip turėtų elgtis savanoriai vykdydami įvairias veiklas. Patirtimi pasidalino ir savivaldybių specialistai, dirbantys jaunimo užimtumo srityje. Jaunimo susitikimai su savanoriais buvo vykdomi mokyklose, bendruomenės namuose, seniūnijose.

Projekto tikslas - Parengti savanorius, kurie padėtų spręsti jaunimo užimtumo problemas ir mažintų socialinę atskirtį VVG „Nemunas“ bei VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijose.

Projekto veiklos:

2013 m. pavasarį vyko įvadiniai mokymai būsimiems savanoriams. Savanorių pirminiai mokymai. Buvo surinkta 20 savanorių grupė (po 10 iš VVG „Nemunas“ ir VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijų). Mokymai prieš pradedant veiklą suteikė savanoriams galimybę pakalbėti apie jų lūkesčius, motyvaciją, gauti informacijos kaip bendrauti su jaunimu, darbo metodus, apie vietoves (pristatyta aplinka), kuriose jiems reikės dirbti. Šiuose mokymuose dalyvavo abiejų VVG būsimi savanoriai, užsiėmimų vadovai ir kiti savanorius lydintys asmenys. Įvadinius mokymus vedė samdomi lektoriai. Mokymų trukmė – 3 dienos. Vieta – Jurbarko rajonas.
Savanorių, kartu su lydinčiais specialistais (užsiėmimų vadovais ir dėstytojais) išvykos į savo VVG teritorijų mokyklas (bendruomenes) ir numatytų veiklų vykdymas mokyklose (bendruomenėse): paslaugų teikimas kaimo jaunimui pagal jų poreikius (šokių, dailės, žaidimų mokymas, spektaklių rengimas, diskusijų vedimas įvairiomis aktualiomis jaunimui temomis, sportinių užsiėmimų organizavimas ir pan.), darbas su jais. VVG „Nemunas“ teritorijoje buvo vykstama į 9 kaimo seniūnijas (Seredžiaus, Eržvilko, Viešvilės, Veliuonos, Šimkaičių, Juodaičių, Girdžių, Vadžgirio, Smalininkų), iš viso 45 išvykos. VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje vykstama į 6 kaimo seniūnijas (Žukų, Vilkyškių, Lumpėnų, Piktupėnų, Natkiškių, Stoniškių kaimus ir miestelius), iš viso 39 išvykos.
Jurbarko rajone kartu su savanoriais iš jaunimo tarpo į miestelius vyko savanoriai, dirbantys Jurbarko rajono policijos komisariate. Jie rengė futbolo, tinklinio ir krepšinio varžybas su lankomų gyvenviečių jaunimu. Taip buvo ne tik didinamas jaunimo užimtumas, bet ir skatinamas visuomenės bei policijos bendradarbiavimas, tarpusavio pasitikėjimas, atsirado ryšiai tolimesniam bendradarbiavimui. Buvo iš viso 20 išvykų. Tai galėtų būti pavyzdys kitoms organizacijoms, kaip galima įsitraukti į veiklą, nesusijusią su organizacijos vykdomomis funkcijomis ir praplėsti savanorių gretas.
2013 m. rudenį vyko tarpiniai savanorių mokymai (supervizijos). Šie mokymai suteikė savanoriams galimybę į(si)vertinti iki tol įgytą patirtį, susitikus abiejų VVG savanoriams pasidalinti patirtimi. Šiuose mokymuose dalyvavo abiejų VVG savanoriai, užsiėmimų vadovai ir kiti savanorius lydintys asmenys. Mokymų trukmė – 2 dienos. Vieta – Pagėgių savivaldybė.
Bendri renginiai. Užsiėmimų vadovai, savanoriai ir juos lydintys asmenys vyko į kitos VVG teritoriją stebėti kaip vykdo veiklas kitos VVG teritorijos savanoriai. Po užsiėmimų, kartu aptartos problemos, susijusios su veiklų vykdymu, pasidalinta patirtimi. Įvyko 2 susitikimai – po 1 išvyką į kitos VVG teritoriją.
2014 m. pavasarį vyko savanorių veiklos įsivertinimo mokymai. Mokymų metu buvo aptariama projekto metu vykdyta veikla, savanorių patirtis, savanoriai save įsivertino, kad geriau suprastų savo vaidmenį komandoje, kiekvienas galėtų nusimatyti, kokia savanoriška veikla galėtų užsiimti ateityje. Šiuose mokymuose dalyvavo abiejų VVG savanoriai, užsiėmimų vadovai ir kiti savanorius lydintys asmenys. Mokymų trukmė – 2 dienos. Vieta – Jurbarko rajonas.
„Savanorio gido“ parengimas, kuris padės pasirengti, įvertinti savo galimybes ar tobulintis būsimiems savanoriams. Gidas yra elektroninėje formoje ir jį galima rasti adresu http://vvgnemunas.lt/savanoriogidas/
100 vnt. informacinio leidinio „Savanorio gidas“ išleidimas. Tai A5 formato spausdintas leidinys esamiems ir būsimiems savanoriams, kuriame trumpai išdėstoma svarbiausia informacija, ką turi žinoti savanoris. Taip pat jame pateikta informacija apie projektą, numatyta vieta užrašams.
Galutinė projekto konferencija, kurioje projekto dalyviai aptarė pasiektus rezultatus, pasidalino patirtimi, parengė galutinę „Savanorio gido“ versiją.

Projekto rezultatai:

Parengtų savanorių skaičius: numatytas – 20, pasiektas – 36 (Jurbarko r. – 24 ir Pagėgių sav. – 12). Iš viso savanoriavo: 39 Jurbarko r. ir 19 Pagėgių sav.
Kaimo vietovių, kuriose įgyvendinama projekte numatyta veikla, skaičius: numatytas – 12, pasiektas – 15 (Jurbarko r. – 9 ir Pagėgių sav. – 6).
Įdarbintų asmenų skaičius: numatytas – 9, pasiektas - 9.

Projektas sudarė prielaidas veiklos tęstinumui. Po projekto, parengti savanoriai yra pasiruošę dalyvauti ir kituose projektuose, padėti pasirengti naujai į veiklą įsitraukiantiems savanoriams, perduodami savo įgytas žinias ir patirtį. Parengtas „Savanorio gidas“ padės savanoriams lengviau įsitraukti į savanorišką veiklą, pagal gido medžiagą bus galima organizuoti jaunimui skirtas analogiškas veiklas.

Projektui skirta 78212,29 Lt Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ lėšų. VVG „Nemunas“ dalis projekte – 46177,64 Lt (arba 59,04 proc.), VVG „Pagėgių kraštas“ – 32034,65 Lt (arba 40,96 proc.).

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2013 m. vasario mėn. - 2014 m. rugpjūčio mėn.

Į pradžią

Projekto dalyvių mintys apie savanorystę

Į pradžią

Devyni žingsniai savanorystės link

1. Apsispręsk, ar tikrai nori savanoriauti!

Taigi, paklausk savęs: Ar aš noriu padėti kaimynų bendruomenei, mieste veikiančiai organizacijai ar visam pasauliui? Ar apskritai aš noriu kam padėti? Ar sugebėsiu nors nedidelę dalį savo laiko atiduoti kitiems? Ar noriu nuolat tobulėti ir plėsti pažinčių ratą? Atsakęs į tuos klausimus teigiamai, ženk antrą žingsnį.

2. Atrask savanorystės sritį, kuri tau artimiausia.

Žinoma, savanoriaudamas gali atrasti ir daug naujų pomėgių, tačiau rekomenduojama rinktis sritį, kuri tau būtų artimiausia, kurioje tu labiausiai nori dalyvauti, nes būtent ji padeda tau vystyti savo sugebėjimus. Gal tu moki gerai piešti ir to nori mokyti kitus? Gal tau rūpi beglobiai gyvūnai ir negali susitaikstyti su žmonių abejingumu? Gal nori prisidėti gražinant aplinką, kurioje tu gyveni? O gal tave traukia nepažinti kraštai, kur nepritekliai, badas, ligos gesina vos atėjusias į šį pasaulį gyvybes? Gal būtent tuose tolimuose kraštuose tu matai save. Tačiau nelaimingų yra ir šalia mūsų. Galbūt jiems tu nori ištiesti pagalbos ranką. Galbūt tai bus duonos riekė, o gal šiltas pabendravimas, kurio neretai netenka savi silpnybėms pasidavę ar sunkiai prie gyvenimo pokyčių prisitaikantys žmonės. O gal tu puikus sportininkas ir gali savo mieste ar miestelyje suburti mėgstančių sportuoti klubus, surengti šaunią sporto šventę. Pasirinkai? Taigi pirmyn link trečio žingsnio.

3. Pasirink organizaciją, kuri atitiktų tavo pomėgius.

Egzistuoja įvairiausios organizacijos, kurios nuolat ieško savanorių pagalbininkų. Todėl gali rinkti iš jų gausos: krizių centrai, psichologinė pagalba telefonu, vaikų laisvalaikio centrai, gyvūnų prieglaudos, aplinkosaugos organizacijos, kultūros ir sporto įstaigos, senelių arba vaikų globos namai, žmonių su negale organizacijos ir daugelis kitų. Atrodo, radai. Tačiau prieš pasinerdamas stačia galva į veiklą, pamąstyk, kur yra ta organizacija ir ar turėsi galimybių joje savanoriauti.

4. Ieškok savanorių organizacijų savo mieste.

Yra daugybė žmonių savanoriaujančių tarptautinėse organizacijose ar išvykstančių savanoriškai dirbti į trečiojo pasaulio šalis, tačiau pradėti savanoriauti rekomenduojama savame rajone. Taip suprasi, koks savanoriškas darbas tau labiausiai tinka.
Dėl savanoriavimo galimybių visada gali kreiptis į jaunimo darbuotoją Atviroje jaunimo erdvėje (Kauno g. 36, Jurbarkas; el. paštas jurbarko.aje@gmail.com) arba į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę (Dariaus ir Girėno g. 96, Jurbarkas; el. paštas a.balciuniene@jurbarkas.lt). Taip pat nuolat sek informaciją spaudoje, internetinėje erdvėje – nustebsi, kiek daug gerų dalykų galima atrasti. Ar žinai, kad jaunimui yra sukurtas informacinis internetinis tinklalapis www.zinaukur.lt? Pasidomėk ir ten.

5. Pradėk nuo mažų darbų.

Jei esi pakankamai užsiėmęs, savanoriauti pradėk nuo kelių valandų per savaitę ar net per mėnesį. Liksi nustebintas, kiek daug gali padaryti, net ir skirdamas tiek nedaug laiko. Jeigu pamatysi, kad vykdoma veikla tau patinka ir laiko gali skirti daugiau, net nepajusi, kaip įsitrauksi į ją vis labiau.

6. Bandyk!

Kol neateisi į organizaciją ir nepamatysi darbo pobūdžio joje, niekada nesuprasi, ar ji tau tinka. Ieškok sau tinkamos savanorystės srities, kol ją rasi.

7. Išsiaiškink kuo daugiau informacijos apie pasirinktą organizaciją.

Dalyvauk visuose siūlomuose savanorių mokymuose, bendrauk su organizacijos kuratoriais ir kitais savanoriais. Taip greičiau ir produktyviau įsiliesi į organizacijos veiklą.

8. Nepasiduok!

Kiekviename savanoriškame darbe būna nelabai malonių darbų, sunkių uždavinių, itin užimtų laikotarpių. Vienintelis patarimas – nepasiduok iškart. Galbūt tai tiesiog nauji iššūkiai, kuriuos įveikęs pajusi padaręs kažką tikrai gero. Atiduok savęs tiek, kiek nori ir gali.

9. Gerai praleisk laiką!

Nuveiksi daug daugiau, jei Tau patiks tai, ką darai.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos informacija.

Į pradžią

Patarimai

Savanoris veiklose dalyvauja kaip mokymo vadovas, o ne kaip mokytojas. O ar žinai, koks skirtumas tarp šių ugdytojų? Jei ne, apačioje pateikiami mokytojo ir mokymo vadovo skirtumai – užmesk akį!

Mokytojai grupės narius labiau vertina individualiai, o mokymų vadovas rūpinasi bendra grupės atmosfera ir darbu.
Mokymų vadovai dažniausiai dirba su daug margesnėmis ir įvairesnėmis grupėmis (amžiaus, patirčių ir kt. prasmėmis), o formaliojo ugdymo įstaigose grupės vienodesnės.
Naudojami labai skirtingi mokymo metodai.
Skirtumas tarp mokytojo, kuris „moko” bei mokymų vadovo, kuris „padeda išmokti”.
Mokytojų dėstymas yra labiau standartizuotas, o mokymų vadovo darbas kas kartą skiriasi ir labai priklauso nuo grupės.
Mokymų vadovui ypatingai svarbi greita reakcija ir lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie grupės poreikių.

Dabartinių savanorių PATARIMAI ateities savanoriams

Visuomet turėk planiuką B ar C, jei nepavyktų planas A, pavyzdžiui, pasiruoši programą dešimčiai vaikų, tačiau į tavo veiklą ateina tik 3; pavyzdžiui, pasiruoši žaidimus vesti lauke, tačiau pasitaikė blogas oras. Štai čia ir pasiteisintų atsarginis planas B ar C! Nors kartais praverčia ir visa abėcėlė!!!
Nepasimesk, jei į veiklą ateis daug vaikų arba išvis neateis. Būk lankstus! Tai reiškia, jog yra šaunu, jei gali pravesti ne vieną, o net keletą veiklų. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, jog į tavo veiklą, tarkim šokius, neateina nei vienas vaikas, tuomet nenusimink ir prisijunk prie kito savanorio vedamos veiklos, tai gali būti dailės ar karaoke užsiėmimas.
Rinkis nesudėtingus užsiėmimus, kuriuose galėtų dalyvauti visi susirinkę vaikai. Patirtis parodė, jog į užsiėmimus ateina įvairaus amžiaus vaikai. Tad ir vykdoma veikla turėtų būti tinkama visų amžiaus grupių vaikams.
Nebijok sudrausminti nemandagiai besielgiančių vaikų. Apsišarvuok kantrybe! Vykdant veiklas būna visko ir kartais vaikai tampa nekontroliuojami. Jei taip nutiktų tau, pirmiausia giliai įkvėpk ir bandyk keisti žaidimą, dainą ar tiesiog veiklos temą, kad sudomintum vaikus ir jie įsitrauktų. Esant „nevaldomai“ situacijai kreipkis į mokyklos mokytojus ar koordinatores.
Niekuomet neparodyk, jog kas nors nepasisekė. Nepasimesk!
Užsiėmimų pabaigoje, visuomet pasidomėk, ką vaikai norėtų veikti kitą kartą. Pagal galimybes atsižvelk į jų norus ir pageidavimus! Kartais savanoris tik atvykęs į vietą klausia vaikų, ką jie norėtų veikti,tai parodo, jog savanoris yra nepasiruošęs ir prasideda šurmulys: vaikai vardina įvairius žaidimus, kuriuos tik moka, tačiau neina rasti bendro, kurį norėtų žaisti visi. Taip neturėtų būti, nes savanoris jau atvykęs turi turėti žaidimų planą, būti pasiruošęs, žinoma, po kelių užsiėmimų galima kartoti žaidimus, atsižvelgus į vaikų nuomonę, kas jiems patiko labiausiai, ką norėtų kitam kartui, ar tą patį, o gal kažko naujo .
Būk universalus ir niekada nebijok bandyti!
Svarbiausia nebijok vaikų!!!
Turėk tvirtą savo nuomonę, tuomet ir nekils jokių nesklandumų.
Daryk tai, kas teiktų malonumą ir nesistenk būti tuo, kuo nesi, kitaip tariant daryk tai ką moki ir mėgaukis tuo!
Būk išradingas! Tai reiškia, pristatyk savo veiklą taip, kad suintriguotum vaikus ir jie ateitų būtent pas tave, nes su tavimi bus tikrai linksma !
Nebūk mokytojas, būk draugas! Vaikams visuomet patinka, kai su jais bendrauji ne kaip mokytojas ar žmogus, kuris atvykęs kažko išmoko ir išvyksta, o kaip su sau lygiais. Žinoma, reikia nepamiršti, jog vaikai privalo jausti pagarbą, tačiau stenkis būti draugiškas ir malonus, tuomet jausis maloni atmosfera tarp tavęs ir vaikų.
Visuomet stenkis vykdyti tai, ką buvai suplanavęs (nebent aplinkybės: oras, vaikų skaičius ir kt. tau neleistų to padaryti).

Taip pat atkreipk dėmesį į žemiau pateiktus PASIŪLYMUS. Jie tau labai padės ruošiantis dirbti su jaunimo grupėmis.

Pasiruošimas užsiėmimams

Svarbu atkreipti dėmesį į savo aprangą. Ji turi būti tvarkinga, neatitraukti dėmesio ir atitikti situaciją.
Tinkamai planuotis laiką, skirtą veikloms.
Iš anksto pasiruošti darbo priemones.
Ieškoti įdomių, kūrybingų būdų perduoti informaciją. Būti imliam naujovėms, ieškoti vis naujų metodų ir priemonių.
Būti tolerantiškam, neskubėti vertinti.
Atsiriboti nuo savo emocijų, nuovargio, problemų.
Būti pozityviam ir kiek įmanoma labiau natūraliam.

Dalyvių išjudinimas

Užsiėmimą pradėti paprastais klausimais, į kuriuos dalyviams būtų lengva atsakyti (pavyzdžiui, „apšildantys“ žaidimai).
Nebijoti dalyvių padrąsinti, paskatinti.
Karts nuo karto pajuokauti.
Naudoti „energizuojančius“ žaidimus, kurie dažniausiai yra nesudėtingi ir juose gali visi dalyvauti.
Visiems skirti dėmesio ir išjudinti asmeniškai: akių kontaktas, kreipimasis vardu.
Pasiūlyti įvairias veiklas.
Panaudoti asmenines istorijas ir pavyzdžius.

Užsiėmimų vykdymas

Mokėti įtraukti visą grupę į diskusiją.
Tinkamai parinkti metodus.
Bendrauti su visa grupe vienodai, neišskirti jos narių.
Kalbėti tai grupei suprantama kalba.
Nepamiršti visumos – vienodas bendravimas ne tik užsiėmimo metu, bet taip pat ir prieš, ir po.
Domėtis dalyviais, parodyti jiems asmeninį dėmesį.
Nepasimesti bei reaguoti į besikeičiančią situaciją.
Būti supratingam.

Grupės suvaldymas

Nusistatyti aiškias taisykles.
Savanoriškumo principas - jeigu kažkas nenori būti, tai gali nedalyvauti iš viso.
Jei dalyvis jaučiasi nesaugiai ar nepatogiai atlikdamas užduotį, leisti nedalyvauti.
Patiems aktyviausiems dalyviams galima duoti individualią užduotį – tuo metu jie netrukdys grupei bei tai jiems padės persilaužti ir dalyvauti kitose užduotyse.
Sutarti bendrą ženklą, kuris reikštų tylą.
Padaryti ramesnį pratimą, galbūt tyloje, kuris padėtų sumažinti energiją.
Įtraukti grupę į sprendimą, pavyzdžiui, iškelti klausimą, ar trukdo kažkieno elgesys ir kaip reikėtų tai spręsti.
Viską palengvina vardų žinojimas, kuris leidžia asmeniškai kreiptis į žmones.

Kūno kalba

Kūno kalba turi atitikti tai, ką sakai.
Turi būti nei pernelyg susikaustęs, nei pernelyg laisvas.
Valdyti veido mimikas, prisiminti, kad veidas daug ką išduoda.
Suvokti savo kūną – ką, be žodžių, jis sako.
Pasitikėjimas savimi – taisyklinga, tvirta, tiesi stovėsena, nesukryžiuotos kojos, akių kontaktas, balsas.
Neparodyti savo susikaustymo, jaudulio.

Užsiėmimo užbaigimas:

Nepamiršti parodyti, „kas iš to”, t. y. kuo ir kaip vienas ar kitas žaidimas, pratimas gali būti naudingas.
Itin svarbu yra kiekvieno metodo, pratimo bei viso renginio aptarimas.
Gauti grįžtamąjį ryšį – paklausti, kas patiko, o kas ne, ko tikisi kitą kartą.

Projekto dalyvių situacijų demonstracija, kaip reikėtų pradėti užsiėmimus

Projekto dalyvių situacijos demonstracija, kaip nereikėtų elgtis

Metodinė medžiaga

Į pradžią

Labiausiai pasiteisinusios veiklos

Šokių užsiėmimuose:

Veidrodis. Vaikai pasiskirsto po 2, turi atsistoti vienas prieš kitą ir muzikai grojant vienas iš jų turi improvizuoti – šokti pagal muziką, o kitas veidrodžio principu atkartoti judesius. Vedančiajam 2 kartus suplojus, keičiamasi vaidmenimis.

Paštas. Vaikai pasiskirto po 2, jie turi suglausti vienas kito pirštus (smilius), tuomet vienas užsimerkia, o kitas muzikai grojant turi jį vesti, atsimerkti negalima. Vedančiajam 2 kartus suplojus, keičiamasi vaidmenimis.

Erdvės improvizacija. Vaikai pasiskirsto po erdvę. Iš pradžių muzikai grojant jie turi lėtai vaikščioti. Paskui vedantysis kviečia eiti šiek tiek greičiau, pradėti negreitai bėgti, greičiau, tada suplojus atsitūpti, atsistoti, vėl bėgti. Taip pat galima sakyti, kad eitų tiesiomis linijomis, ratukais ar šuoliuotų). Užduotį geriausia vykdyti ten, kur yra didesnė patalpa arba lauke, kad vaikai neužsigautų bėgdami.

Improvizacija su daiktu. Pirmiausia vaikai turi išsirinkti po sau patinkantį daiktą. Tai gali būti bet kas: akmenukas, balionas, sąsiuvinis ar batas. Tuomet muzikai grojant turi improvizuoti su tuo daiktu, tačiau negalima jo išmesti ar paleisti, nes visas dėmesys šokio metu turi būti nukreiptas į jį.

Laisva kūryba. Šią užduotį vaikai gali daryti poromis, grupėmis ar pavieniui: muzikai grojant jie turi sukurti keletą aštuonetų (2-4), o vėliau, jeigu bendrai nutariama, parodo kitiems.

STOP. Muzikai grojant vaikai laisvai šoka, ką nori, tačiau sustabdžius muziką visi turi sustoti ir nekrutėti. Jei kuris sujuda, iškrenta iš žaidimo. Žaidžiama iki kol lieka vienas nugalėtojas.

Molekulė. Muzikai grojant vaikai šoka kaip moka, tačiau vedėjas bet kada gali pasakyti skaičių, pavyzdžiui, 3 ir vaikai turi greit subėgti į grupeles po 3. Tas, kas liko be grupelės iškrenta. Žaidžiama iki vieno ar kelių laimėtojų. Kai yra 10 ar daugiau žaidėjų, geriausia žaisti didesnėje erdvėje arba lauke.

Improvizacijose:

Įsivaizduok. Vaikai išsiskirsto po erdvę, išsirenka sau smagiausią vietą. Tada turi įsivaizduoti, įsijausti į tam tikrą veiksmą, reiškinį ar objektą, pavyzdžiui, kaip juda medžiai, ugnis, lietus ir t.t. Galima žaisti užsimerkus, taip dar linksmiau ir skatina kūrybiškumą.

Kalbėjimas iš vienos raidės. Užsiėmimo metu du dalyviai turi vesti pokalbį tam tikra tema. Du vaikai kalbasi, bet naudodami žodžius tik iš vienos raidės (kiekvienam skirtinga raidė).

Nuotaikos. Vedėjas rodo nykštį, nuo to, ar jis iškeltas į viršų, ar į apačią, priklauso kalbančiojo pasakojamos istorijos nuotaika. Kai nykštis yra iškeltas į viršų, istorija bus linksma, teigiama, ir atvirkščiai.

Žanrai. Užsiėmimų dalyviai vaidina trumpą įvykį, kurį vėliau turi suvaidinti tam tikrais filmų žanrais (taip pat galima ne tik žanrais, bet greitinant ar lėtinant veiksmą).

Judriuosiuose žaidimuose:

Princesės ir pilys. Pilies „komplektą" sudaro 3 žmonės: 2 pilies dalys (susikimba rankomis) ir princesė (stoja pilies viduryje). Žaidėjai suformuoja pilių komplektus, kad neliktų laisvo žaidėjo (jei lieka, jis gali tapti vedėju). Išrenkamas vedėjas, kuriam paaiškinamos 3 kombinacijos, kurias vėliau jis surinka ir kartu su kitais žaidėjais daro. 1 - keičiasi princesės (pilys lieka stovėti vietoje, o princesės bėga ieškoti kitos pilies). 2 - keičiasi pilys (princesės lieka stovėti vietoje, o pilys (NEIŠARDANT PILIES) bėga ieškoti kitos princesės). 3 - žemės drebėjimas (visi žaidėjai atsiskiria ir stengiasi sudaryti naujus pilių komplektus).

Perduok kitam. Žaidėjai suskirstomi į 2 komandas, kurios sustoja vorele viena šalia kitos 2-3m atstumu. Žaidėjams, esantiems vorelės priekyje, duodama po kamuolį, ar kokį kitą nepavojingą daiktą. Kamuoliukas siunčiamas per galvą ir pro kojas pakaitomis. Tikslas - kamuoliuką persiųsti į vorelės galą, o paskutinis vorelės žaidėjas bėga į priekį ir vėl siunčia kamuoliuką į vorelės galą, kol pirmasis žaidėjas vėl atsiduria vorelės priekyje.

Atsargiai bomba. Šiam žaidimui reikės kamuolio. Žaisti gali ne mažiau 8 žaidėjų. Visi žaidėjai sustoja ratu ir atsisuka veidu į rato vidurį, kur stovi žaidimo vedėjas. Tarpai tarp rate stovinčių žaidėjų turėtų būti maždaug per ištiestas rankas į plotį. Žaidimas prasideda taip: vedėjas stovi rato viduryje užsimerkęs ir tyliai neskubėdamas skaičiuoja iki 30. Kai tik baigia skaičiuoti, garsiai sako „STOP”. O tuo tarpu, rate stovintys žaidėjai, laikrodžio rodyklės kryptimi perdavinėja (ne meta) vienas kitam kamuolį – bombą. Kai rate stovintys žaidėjai išgirsta žaidimo vedėjo šūksnį „STOP”, žaidėjas, kurio rankose buvo kamuolys – susprogsta, t. y. jis turi atsisėsti ant žemės ir ištiesti kojas. Žaidimo vedėjas toliau pradeda iš naujo skaičiuoti tyliai iki 30. Rate stovintys žaidėjai toliau perdavinėja kamuolį vienas kitam, o „susprogusio” žaidėjo t. y. to žaidėjo, kuris sėdi ištiesęs kojas, kaimynas iš kairės, norėdamas perduoti kamuolį draugui, turi perlipti sėdinčiojo iš kairės kaimyno kojas ir tik tada perduoti kamuolį. Perdavęs kamuolį, jis perlipdamas sėdinčio kaimyno kojas, grįžta atgal į savo vietą. Jei yra jau daugiau žaidėjų, kurie sėdi t. y. kurie jau „susprogę”, reikia perlipti visų tų žaidėjų kojas ir tik perlipus galima perduoti kamuolį. Žaidėjas į savo rankas kamuolį paimti gali tik tada, kai tvarkingai grįžta į savo vietą. Iš tikrųjų, kuo toliau, tuo šis žaidimas įgauna didesnį greitį, o dar įdomiau jeigu žaidimo vedėjas skaičiuoja skirtingu tempu.

Oras, žemė, ugnis ir vanduo. Žaidimo tikslas: nesuklysti vardijant žvėris, žuvis ir paukščius. Žaidėjų skaičius nėra ribojamas. Šiam žaidimui reikia kamuolio. Visi dalyviai susėda ar sustoja ratu. Vienas lieka rato viduryje, jis meta kuriam nors žaidėjui kamuolį ir sako „žemė“, „oras“, „ugnis“ arba „vanduo“. Išgirdęs „žemė“ žaidėjas turi pasakyti žvėries pavadinimą, „oras“ – paukščio, „vanduo“ – žuvies, o „ugnis“ – tylėti. Atsakymai turi būti ištarti, kol vedantysis suskaičiuos iki 3. Antrą kartą to paties žodžio sakyti negalima. Nespėjęs arba nepataikęs atsakyti žaidėjas iškrenta iš rato. Laimi likęs paskutinis.

Gordijaus mazgas. Grupėje gali būti daugiausia 12 asmenų (dalyvių skaičius turi būti lyginis). Grupė sustoja glaudžiai į ratą taip, kad liestųsi pečiais, užsimerkia ir ištiesia rankas į rato vidurį bei susikabina su dviem skirtingais asmenimis. Negalima susikabinti rankomis su greta stovinčiais asmenimis. Po to vienas iš grupės asmenų pasiunčia savo dešine ranka spustelėjimą. Pajutęs spustelėjimą kitas dalyvis turi jį pasiųsti toliau. Kol spustelėjimas sugrįš pirmajam, jį turi pajusti visi grupės nariai. Jeigu taip neatsitiks, grupė turi paleisti rankas ir susikibti iš naujo. Kai šis patikrinimas atliktas, galima pabandyti išnarplioti šį mazgą nepaleidžiant rankų.

Pasivaikščiojimas debesimis. Du stalai ar kėdės nemažu atstumu vienas nuo kito yra dvi kalno viršūnės. Vienas žaidėjas turi pereiti nuo vienos viršūnės ant kitos neliesdamas žemės – per debesis, kurie yra kiti grupės nariai. Žaidėjas turi eiti pats, „debesys“ negali jo nešti. Per dvidešimt minučių tai reikia atlikti šešiais skirtingais būdais (kaskart eiti per debesis gali kitas žaidėjas). Užduotis gali būti pasunkinama uždraudžiant kalbėtis arba einančiam per debesis užrišant akis.

Kinietiškas futbolas. Žaidėjai sustoja ratu. Kiekvienas išskečia kojas ir pėdas suglaudžia su kaimynų pėdomis. Tarp kojų yra vartai. Rankos saugo vartus nuo kamuolio. Atsitūpti negalima. Jei įmušamas įvartis, žaidėjas toliau gina savo vartus tik viena ranka, jei įmušamas antras įvartis, žaidėjas atsisuka nugara į ratą. Galima žaisti vienu, dviem ar daugiau kamuolių.

Pelė ir katė. Visi žaidėjai sustoja į ratą. Išrenkama peliukų grupelė 2-3, o visi kiti yra katinukai. Katinukai susikabina rankomis, kurios turi būti aukštai iškeltos, kad pro jas galėtų pralįsti peliukai. Reikia išrinkti vieną žmogų, kuris sakys „STOP“. Peliukai turi bėgioti pro tarpus, o kai vedėjas pasako „STOP“, katinai nuleidžia rankas ir kas lieka rato viduryje, tampa katinais ir prisijungia prie rato.

Symarijo. Visi sustoja ratu. Kiekvieno žaidėjo kairė ranka delnu į viršų turi būti po kito žaidėjo ranka delnu į viršų. O dešinė ranka atvirkščiai, ant kito žaidėjo rankos delnu į viršų. Žaidimo metu reikia dainuoti: symarijo marijo, sy do rė my makaro makaro, liau liau (žmogus, ties kuriuo pasibaigia šie žodžiai, turi šalia esančiam žaidėjui pliaukštelėti tris kartus ir sakyti tip tip tip, liau liau tip tip tip). Toliau tęsiama sakant vienas du trys (trečią kartą pliaukštelint iš eilės einančiam žaidėjui per delną, šis turi greitai jį patraukti, antraip iškris iš žaidimo. Jeigu spėja patraukti savo ranką, o trenkiantys paliečia savo kitą ranką, tada šis iškrenta iš žaidimo.

Laurencija. Žaidimas, puikiai tinkantis „iškrauti“ aktyvius vaikus, taip pat nusiraminimui. Gali žaisti neribotas skaičius žmonių. Visi žaidžiantys išgirdę bet kurią savaitės dieną ir žodį „Laurencija“ turi tūpti. Visi eidami dainuoja: „Laurencija (tūpti) mano, Laurencija (tūpti) tu, kada gi, Laurencija (tūpti), būsim kartu. Pirmadienį (tūpti). O, kad visos dienos būtų kaip pirmadienis (tūpti). „Laurencija (tūpti) mano, Laurencija (tūpti) tu, kada gi, Laurencija (tūpti), būsim kartu. Pirmadienį (tūpti). O, kad visos dienos būtų kaip pirmadienis (tūpti). „Laurencija (tūpti) mano, Laurencija (tūpti) tu, kada gi, Laurencija (tūpti), būsim kartu. Pirmadienį (tūpti), antradienį (tūpti). O, kad visos dienos būtų kaip antradienis (tūpti). Toliau prisideda visos savaitės dienos. Žaidžiama, kol žaidėjai nusiramina arba kol turi jėgų.

Pasitikėjimo ratas. Žaidžia apie 10 žmonių. Visi glaustai sustoja ratu, o asmuo, stovintis viduryje, užsimerkia ir visiškai atsipalaidavęs svyruoja tai pirmyn, tai atgal. Stovintieji ratu privalo švelniai sugauti krentantįjį ir pastatyti atgal. Taip pat krentantysis gali kristi ir nuo šiek tiek aukštesnės vietos.

Krokodilų arba Nilo upė. Pasidalinama į dvi lygias komandas. Sustojama vienas už kito prie starto linijos (galima pažymėti su lipnia juostele). Abiems komandoms duodama po du lapus. Davus signalą, komandos nariai po vieną pradeda eiti lapais iki pažymėto taško. Pėdos negali paliesti žemės, negalima užsilipus ant lapų „čiuožti“. Žmogus po vieną lapą dėliodamas pasiekia pažymėtą tašką ir grįžta atgal. Taip padaro kiekvienas iš komandos. Kurios komandos visi nariai greičiau apeina, ta komanda ir laimi.

Skaičiavimas iki 20. Tinka nusiraminimui, taip pat ir atsipalaidavimui. Žaidžia neribotas skaičius žmonių. Visi stovi ratu, tikslas – visiškai nesitariant suskaičiuoti iki 20 taip, kad nei vienas nepasakytų dviejų skaičių iš eilės ir nepertrauktų kito. Kitu atveju skaičiuojama iš naujo.

Dailės užsiėmimuose:

Veidų piešimas. Tinka susipažinimui, vaikų sudominimui. Priemonės: storesni lapai, markeriai. Lapai ir markeriai išdalinami vaikams, tada kiekvienas vaikas lapą prisideda prie veido, ir piešia tai ką vadovas pasako, nežiūrėdamas. Piešia tol, kol nupiešia visas veido dalis.